Dauguma iš mūsų mylime kates, mes mylime ir rūpinamės jomis, tačiau tai tik vienas katinių šeimos porūšių.

  Katė, naminė katė (lot. Felis silvestris catus) – katinių šeimos plėšrusis žinduolis, laukinės katės porūšis. Dabartinės katės greičiausiai kilusios iš Senovės Egipte apie 3500 m.pr.m.e. prijaukintų laukinių kačių, nors tikslus prijaukinimo laikas nėra nustatytas.

Katė yra mėsėdis plėšrūnas, galintis medžioti daugiau nei 1000 rūšių gyvūnų, sugebantis išmokti (pats arba dresuojamas) klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti).

Senovės Egipte laikytos šventomis, naminės katės žinomos Senovės Graikijoje ir Romoje. Lietuvoje randamos tik nuo XIV a.. Naminės katės sulaukėja, sėkmingai išgyvendamos laisvėje, besidaugindamos ir kartais sudarydamos ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas.

Katės laikomos ne tik kaip naminiai gyvūnai, atliekantys graužikų naikinimo funkciją, bet ir kaip augintiniai namuose. Yra daugybė kačių veislių, kurios skiriasi dydžiu, spalva, kailiu, kai kurios veislės yra beveik be kailio arba be uodegos.

Šiame tinklapyje aš paminėsiu daugumą didžiųjų pasaulio katinių porūšių. Pateiksiu kiek įmanoma įdomesnę ir platesnę informaciją apie šiuos nepaprastus ir galingus gyvūnus.

  Panteros (lot. Panthera) – katinių šeimos plėšriųjų žinduolių gentis, priklausanti didžiųjų kačių pošeimiui (Pantherinae). Jai priklauso keturi gerai žinomi atstovai: liūtas, tigras, leopardas ir jaguaras. Kai kurios šios genties rūšys yra vadinamos šiuo pavadinimu.

Mamalogai išskiria porą genties bruožų. Tik šie katiniai (išskyrus jaguarą) turi bendrą savybę – gali riaumoti. Nelaisvėje šios genties katės sėkmingai kryžminamos tarpusavyje. Tačiau užaugę katinių hibridai (tigronas, leoponas ir pan.) būna nevaisingi, palikuonių neveda. Panthera genties laukines kates 1816 metais aprašė žinomas vokiečių gamtininkas Lorencas Okenas (Lorenz Oken).

 Pantera (juodoji pantera) yra antrasis leopardo pavadinimas. Dažniausiai taip vadinami juodą kailį turintys leopardai. Juoda spalva ne visada būna vientisa. Juodame panteros kailyje kartais galima įžvelgti vos pastebimas leopardui būdingas dėmes. Leopardo jauniklių vadoje neretai vienas iš trijų jauniklių būna juodos spalvos.

Pantera kartais yra vadinamas ir artimas leopardo giminaitis Pietų Amerikos žemyne – jaguaras.

Genetinis, dažniausiai tarp laukinių stambiųjų kačių pasitaikantis kailio spalvos pokytis į juodą spalvą vadinamas melanizmu.

Melanizmo atvejų didžiųjų kačių pošeimyje (Pantherinae) pasitaiko ir dažniau. Gamtoje yra sutinkami juodieji jaguarai, ypač jų gausu Javos saloje. Teigiama, kad juodo kailio atstovų itin retai pasitaiko ir tarp pumų. Tačiau yra abejojančių šio fakto tikrumu.

Juoda spalva katinų kailyje – bene gausiausia spalvinė mutacija. Tačiau laukinių kačių kailis gali įgyti ir kitus neįprastus spalvų derinius. Pavyzdžiui, plėšrūnai su baltu kailiu, dar vadinami albinosais, pasitaiko ir panterų gentyje. Tačiau žymiai rečiau, nei juodi jų gentainiai.

Liūtas (Panthera leo, angl. Lion, vok. Löwe) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis, valdžios simbolis. Gyvena savanose, miško savanose, krūmynuose. Gyvenimo trukmė – 32 metai.

Patinai išsiskiria savo karčiais, sveria iki 250 kg, patelės žymiai mažesnės, sveria iki 136 kg. Laisvėje liūtai išgyvena iki 10-14 metų, gyvena šeimomis – keletas giminystės ryšiais susijusių patelių su vaikais bei vienas ar daugiau patinų.

Medžioja kanopinius gyvūnus, kartais smulkius graužikus, nevengia net kai kurių žolių ar vabzdžių. Grobio ieško dažniausiai naktimis.

Suaugę liūtai dažnai riaumoja, garsas girdimas už kelių kilometrų. Taip jie žymi teritoriją ir išblaško antilopių bandas. Išsiblaškiusias antilopes ar kitus žvėris lengviau nudobti, nes auka dažnai pati užbėga ant plėšrūno, todėl liūtai vietoje gaudynių dažnai renkasi šį variantą.

Medžioja dažniausiai patelės.

  Lūšis (Lynx lynx, angl. Eurasian lynx, vok. Eurasische Luchs) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis. Lūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Praeityje lūšys buvo paplitusios visoje Europoje, tačiau XX amžiaus viduryje rytinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Paskui pradėta lūšis reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90% visų šios rūšies atstovų gyvena Sibire.

Laikosi didesniuose miškuose. Minta pelėmis, pelėnais, stirnomis, elniais, bet dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Žmogaus vengia.

Lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Buvo atvejų, kai lūšys mirtinai sudraskydavo piemenų šunis.

Tai didžiausi kačių šeimos gyvūnai Lietuvoje. Ilgis 80-105 cm, aukštis 60-65 cm, uodega trumpa, apie 25 cm. Sveria 30 kg ir daugiau. Ausys su ilgais juodų plaukų kuokšteliais viršūnėje. Jaunikliai balti, vėliau spalva darosi rusvai pilkšva, išryškėja tamsiai rudos dėmės.

Lūšies liemuo stambus, trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės. Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis.Uodega trumpa, juodu galu. Ausų viršūnėse yra plaukų šepetėliai. Gyvena mišriuose miškuose, mėgsta ramius, su tankiu pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse. Gaudo stirnas, kiškius, pelinius graužikus, paukščius. Veda 2 – 3 jauniklius, kuriuos patelė prižiūri 1 – 2 metus. Lūšis nelaisvėje gyvena iki 25 metų, laisvėje daug trumpiau. Lūšis visada buvo gana reta. XX a. pradžioje T. Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Apie 1970 m. Lietuvoje gyveno 150 – 200 lūšių, kurį laiką jos medžiotos. 1979 m. medžioklė uždrausta, dabar lūšis įrašyta į Raudonąją knygą. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 80 – 100 lūšių. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.

  Bengalinis tigras (lot. Panthera tigris tigris) – katinių šeimos plėšrūnas, tigro porūšis. Tai vienas pavojingiausių pasaulio plėšrūnų, gali sumedžioti dvigubai už save didesnį gyvūną.

Patinų kūno ilgis nuo snukio iki uodegos galiuko siekia nuo 275 iki 295 cm (atskirais atvejais virš 300 cm), patelių ilgis siekia 240-265 cm. Sveria nuo 180 iki 272 kg, vidutinė masė 200–236 kg.

Bengalinis tigras pasižymi grakštumu, išskirtine jėga, raudonai auksine kailio spalva.

Tigrai – dažniausiai medžiojantys naktį. Jie akylai saugo savo teritorijos ribas ir pažymi jas šlapimu bei prakaito liaukų išskyromis. Kartais jie galanda savo nagus į medžio žievę. Tokie pėdsakai perspėja kitus tigrus, kad teritorija jau užimta. Sumedžiotą grobį tigrai paprastai tempia į krūmus, kur ir doroja. Grobio likučius slepia po lapais, kad vėliau grįžę galėtų paėsti.

Nors tigrai trumpus nuotolius gali bėgti labai dideliu greičiu, sveikiems greitiems gyvūnams, pvz., elniams, neretai pavyksta pasprukti. Dažniausiai tigrai medžioja stambesnius gyvūnus: laukinius jaučius, buivolus, šernus. Nevengia ir smulkių: varlių, pelių, paukščių. Neretai jų aukomis tampa jauni arba labai seni ir sergantys žvėrys, kuriuos lengva sugauti. Yra keletas tigrų porūšių (geografinių rasių), gyvenančių skirtingose Rytų ir Pietryčių Azijos srityse. Dabar bengalinis tigras dažniausiai sutinkamas Rytų Indijoje, miškingose Sundarbano pakrantėse ir Bangladeše. Tigro medžioklės plotai gana dideli. Vieno patino medžioklės teritorija apima apie 55 kv. km, patelei medžioklei pakanka 45 kv. km. Nors tigras – tipiškas miškų plėšrūnas, jis niekada nelaipioja medžiais. Tigrai labai mėgsta vandenį, maudynes ir puikiai plaukioja. Jie gali nesunkiai įveikti gana didelius atstumus, dažnai plaukia į salas, nutolusias nuo jūros kranto.

Bengaliniai tigrai poruojasi pavasarį. Patinas ieško patelės jos medžioklės plotuose ir praleidžia su ja apie 20-80 dienų. Patelė yra vaisinga tik 3-4 dienas. Apvaisinęs ją, patinas grįžta į savo teritoriją.

Maždaug po penkiolikos nėštumo savaičių tigrė susiranda saugią olą, dažniausiai uolų plyšyje ir iškloja ją savo kailio šeriais. Paprastai atsiveda 2-4 jauniklius labai retai atsiveda net šešis tigriukus.

Pirmąsias dešimt dienų jaunikliai būna visiškai akli, bet jų kūnelis jau būna padengtas švelniu dryžuotu kailiuku. Mažyliai motinos pienu žinda beveik aštuonias savaites, po to tigrė juos maitina nedideliais grobio kąsneliais. Motina niekur nesitraukia nuo vaikų ir tik po šešių mėnesių ji pirmą kartą kelioms dienoms palieka savo mažylius vienus ir išeina medžioti. Sulaukę vienuolikos mėnesių tigrai pradeda medžioti savarankiškai. Jie jau pakankamai dideli ir stiprūs, kad įstengtų sugauti didesnį grobį.

Gepardas (Acinonyx jubatus, angl. Cheetah, vok. Gepard) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.

Gepardai yra patys greičiausi žinduoliai žemėje, per trumpą laiką (2 – 3 sekundes) gali išvystyti 110 km/h greitį. Skirtingai nei kitos katinių šeimos rūšys, nėra geri laipiotojai bei, skirtingai nei kitos didžiosios katės, neriaumoja. Laukinėje gamtoje gyvena įvairiose aplinkose pirmiausiai Afrikoje, anksčiau gyvenamos teritorijos driekėsi iki Indijos, kelios populiacijos aptiktos Irane. Priskiriami prie pažeidžiamų ar esančių prie išnykimo ribos rūšių.

Senovėje gepardus naudojo kaip medžioklinius žvėris antilopėms medžioti.

Leopardas (lot. Panthera pardus, angl. Leopard, vok. Leopard) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.

Leopardo kūno ilgis siekia iki 180 cm, uodegos – apie 75 cm. Patinų masė siekia iki 75 kg. Patelės – mažesnės. Kailis tankus, purus, gelsvas arba rudas, su juodomis žiedinėmis dėmėmis. Dėl puošnaus kailio leopardai jau daugelyje vietų yra išnaikinti. Indijoje kartais yra sutinkami juodi leopardai, vadinami juodosiomis panteromis.

Tai vienišą gyvenimo būdą mėgstantys plėšrūnai. Medžioja dažniausiai naktį ir ant žemės. Puola iš pasalų ir keliais šuoliais paveja auką. Puikiai laipiojantis medžiais leopardas kartais surengia pasalą ir ant šakos. Leopardai minta įvairiais kanopiniais gyvūnais: ožiais, avinais, elniais, antilopėmis. Medžių šakose sugeba pagauti pavianą. Leopardai kartais puola naminius gyvūnus (avis, arklius, šunis), paukščius, badmečiu medžioja graužikus.

Leopardės nėštumas trunka apie 3 mėnesius. Ji atsiveda po 1-3 jauniklius. Kartais vadoje vienas ar du jaunikliai būna juodos spalvos.

Leopardas labiausiai paplitęs katinių plėšrūnas pasaulyje, išskyrus naminę katę. Jo paplitimo arealas apima du žemynus. Leopardai sutinkami Afrikoje (išskyrus Sacharą), Vidurinėje ir Pietinėje Azijoje. Taip pat Usūrio krašte, kalnuotose vietovėse Kaukaze, Turkmėnijos ir Tadžikijos pietuose. Gyvena tankiuose miškuose ir kalnuose.

  Irbis, arba snieginis leopardas (Uncia uncia, angl. Snow Leopard, vok. Schneeleopard) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis. Gyvena centrinės Azijos aukštikalnėse iki 5000 m aukštyje. Mėgsta uolas, spygliuočių miškus, uolėtus krūmynus. Įrašytas įTarptautinę raudonąją knygą.

Storas tankus kailis saugo irbį nuo šalčio, o jo raštas padeda užsimaskuoti tarp uolų ir sniegynų. Sveria 23-45 kg

.Medžioja įvairius žinduolius, dažniausiai prietemoje.

Gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Nėštumas trunka 90-100 dienų, dažniausiai būna 3-5 jaunikliai. Šie subręsta 3 metų.